25.8.2013 | 21:32
Hvernig "afvopnum" viš ofbeldismann eša ofbeldiskonu ?
"Ofbeldi er andstęša uppeldis" - sagši góš kona einu sinni į nįmskeiši sem ég sótti um "Ofbeldi orša og žagnar" eins og žaš var kallaš.
Žaš er hęgt aš meiša meš oršum, en lķka meš žögn. Žaš er hęgt aš beita augnarįši, žaš er hęgt aš stynja eša hvaš sem er og žaš nęgir til aš žér sé stjórnaš - ž.e.a.s. ef žś ert vön/vanur įkvešinni hegšun eša nęrveru viškomandi. Žaš er hęgt aš stjórna meš lįtbragšinu einu saman. -
En eigum viš aš lįta aš stjórn? - og af hverju lįtum viš aš stjórn? -
Aušvitaš er žaš lęrš hegšun, oft lęrš hegšun barns. Ein djśp stuna, eša e.t.v. hamagangur og glamur ķ diskum ķ eldhśsi eru nóg skilaboš aš einhver - t.d. mamma er ósįtt. Žegar einhver svona dóminerandi (stjórnandi) er į heimili getur allt heimiliš veriš undirlagt.
Ķ myndinni "Ungfrśin góša og hśsiš" - dansaši fólk villtan dans og hoppaši uppķ rśmi žegar heimilisfaširinn brį sér ķ burtu. -
Ofbeldi er aldrei gott, žaš bęlir og brżtur nišur. Žess vegna veršum viš aš spyrja okkur hvaš viš getum gert. Börn eru bżsna varnarlaus, en žau finna sér yfirleitt flóttaleišir, leišir til aš komast af. Žęr leišir enda žvķ mišur oft - vegna nišurbrots - ķ žvķ aš barn dregur sig ķ hlé, passar aš vera ekki fyrir, fer ķ žaš aš vera żkt duglegt til aš fį višurkenningu, sum fara aš borša meira til aš deyfa sįrsaukann önnur aš vera fyndin og skemmtileg fara ķ trśšshlutverk til aš glešja alla, žvķ žau halda jafnvel aš žau beri įbyrgš į stunum eša óhamingju hinna fulloršnu. Žaš eru żmsir varnarhęttir.
En hvaš getum viš gert sem fulloršnir einstaklingar?
Haldiš įfram ķ hlutverkunum eša?
Aušvitaš höfum viš gefiš žessum stynjara, eša oršljóta ašila allt of mikiš vald ķ okkar lķfi. Žessum sem er e.t.v. vafinn ķ ósżnilegt óvešursskż og viš sogumst inn ķ žaš žvķ žaš hefur įhrif og ekki sést til sólar į mešan viškomandi er į svęšinu.
Vanlķšan eins veršur žvķ vanlķšan allra. Žvķ aš sį eša sś sem er reiš/ur, ķ gremju, fżlu eša hvaš sem žaš er er aušvitaš ķ sįrsauka. Viš getum vališ aš falla meš viškomandi og verša hluti af sįrsaukanum, eša viš getum vališ aš taka "valdiš" af viškomandi og lįta žaš ekki hafa įhrif.
Aš sjįlfsögšu višurkennum viš sįrsauka eša vanlķšan ašilans, EN viš žurfum ekki aš lįta okkur lķša eins og honum eša henni lķšur.
Viš veršum aldrei nógu veik til aš hjįlpa hinum veika, eša okkur lķšur aldrei nógu illa til aš žeim sem er ķ vanlišan lķši betur. Ef žaš er svo žį er žaš aš sjįlfsögšu ekki sį eša sś sem elskar okkur. - Aušvitaš viljum viš aš nįunganum lķši vel. Hamingja hans į aldrei aš skyggja į okkar eigin, ef aš ašili sem er aš slķta sambandi vill žér óhamingju er žaš er ekki vegna įstar heldur er žaš andstęšan, eša toppurinn į annaš hvort vanlķšan viškomandi og/eša eigingirninni. -
"Ég er ekki hamingjusöm/hamingjusamur žį mįtt žś ekki vera žaš heldur." -
En hver valdar žann sem beitir ofbeldi, og hver leyfir honum/henni aš komast upp meš žaš? -
Ef einhver nęr tökum į žér og žķnum hugsunum er žaš vegna žess aš hann/hśn er STÓR ašili ķ žķnum huga og ķ raun veitir ŽŚ valdiš.
Žegar einhver ętlar aš byrja aš beita žig ofbeldi eša tala nišur til žķn žarft žś aš minnka viškomandi ķ huganum, breyta persónunni ķ pinkulķtinn sprellikall eša kerlingu og ljį persónunni rödd Mikka mśs eša eitthvaš įlķka (einhver sagši "geltandi kjölturakka") žį hęttir hann aš vera valdašur og ķ stašinn fyrir aš žś sitjir eftir sem titrandi strį žį getur žś hlegiš innra meš žér aš žessari fķgśru. -
Žaš er ein leišin. Viškomandi veršur vissulega pirruš eša pirrašur aš hafa ekki stjórn lengur og gęti misst stjórn į sér - en žaš er aušvitaš markmišiš. - Einhver lęrdómur hlżst lķka af žessu.
Önnur leišin er aš sjį viškomandi sem sęrt barn og hreinlega vorkenna viškomandi, ekki žó meš žeim hętti aš lįta hann/hana valta yfir žig vegna vorkunnsemi žinnar ķ hans/hennar garš.
Veik manneskja eša sęrš - į ekki aš hafa leyfi til aš valta yfir žig, vegna veikinda sinna, ekki frekar en manneskja ķ hjólastól hefur ekki leyfi til aš keyra yfir ašra bara vegna žess aš hśn er ķ hjólastól.
- Žaš er mešvirkni og žį żtir žś undir hegšunina og persónan heldur aušvitaš įfram aš nżta sér žaš aš žś finnur til meš henni. - Žaš er mikilvęgast aš lįta ekki stjórnast - vegna žess aš öll rįš ķ bókinni eru notuš til stjórnunar.
Ef žś byrjar aš gefa eftir, er gengiš lengra og lengra og ekki ķmynda žér aš žaš sé borin viršing fyrir žér ef žś gefur eftir!
Nęst žegar einhver ętlar aš fara aš "bossast" meš žig eša stjórna žér prófašu aš "afvopna" viškomandi į žennan hįtt og gįšu hvort žś ferš ekki bara aš hlęgja ķ staš žess aš lįta nišurbrótandi tal eša ofbeldiš hafa įhrif.
Mundu bara aš valda ekki pešin, žvķ aušvitaš eru žaš bara peš sem beita ofbeldi. Žau reyna aš stękka sig meš ofbeldinu, en engin/n sér stękkunina nema sį sem samžykkir aš žau verši stór og rįši.
Hęttu aš samžykkja ofbeldi pešsins og geršu žér grein fyrir smįttarlegu hįttalagi. -
Ljóniš öskrar žegar žvķ lķšur illa, - en žegar žś ert komin/n meš andlegan styrk hefur öskur ljónsins ekki lengur įhrif į žig. Žś hefur valdiš og ljóniš veršur eins og gęfur hvolpur ķ žķnum höndum. -
Viš erum oft hrędd viš aš segja stopp - og aš lįta vita aš okkur er ofbeldi ekki bjóšandi. Oft hefur fólk sem beitir andlegu ofbeldi ótrślegustu "vopn" - allt er notaš - og eftir žvķ sem sį/sś sem beitir ofbeldi er meira upptekinn af sjįlfum sér og sķnum sįrsauka, žį fer ekkert aš skipta mįli nema aš sį sem fyrir ofbeldinu veršur finni til - tilgangurinn er annaš hvort aš meiša žig, eša (eins undarlegt og žaš hljómar) aš žś skiljir sįrsauka ofbeldismannsins, hann kann bara ekki aš koma oršum aš žvķ į annan hįtt. Žś įtt aš finna til vegna žess aš hann finnur til.
Ofbeldismanneskja notar žvķ stundum börn ķ barįttu sinni, notar hótanir um aš skaša sjįlfa/n sig, eša eitthvaš sem er mjög viškvęmt og mętti lķkja viš aš kżla undir beltisstaš. Ofbeldismanneskja kennir žér oft um alla sķna óhamngju og snżr öllu upp į žig - žvķ hśn er ķ afneitun. Žvķ er žetta oft frekar snśiš. -
Ofbeldismanneskja er i raun vošalega lķtil - en viš megum ekki trśa žvķ aš hśn sé stór. Verst aš margir sem beita ofbeldi eru oft snillingar ķ aš nišurlęgja og żta į takka sem eru veikir fyrir - en žaš hjįlpar aš vita af žvķ og skilja aš ķ raun į žessi manneskja bara vošalega bįgt.
Ath! Žegar tvęr sęršar manneskjur mętast ķ sambandi, er oft erfitt aš skilgreina hvor žeirra er hin andlega ofbeldismanneskja. Žaš er engin/n aš segja aš žaš žurfi bara alltaf eina ofbeldismanneskjuķ slķkt samband.
Konur eru oft fyrri til aš lķta į sig sem fórnarlömb ķ slķku sambandi, žaš er "hefš" fyrir žvķ, en mjög mikiš af körlum eru ekki sķšur ofbeldisžolar. Stjórnsemi er lika ofbeldi og sumir karlar eru aš reyna aš sitja og standa eins og konunum lķkar, og ef žeir geta ekki lesiš hugsanir žeirra verša žęr fślar, og hvęsa oft į žį eša nota eitthvaš eins og aš halda aftur af nįnd. Ef žeir svara ķ sömu mynt, jafnvel meš sömu oršum og konan, žį er hrópaš: "Ofbeldi" -
Viš afvopnum ofbeldismann - meš aš taka ekki žįtt ķ ofbeldinu, vera ekki mešvirk, "kaupa" ekki tiltališ o.s.frv. - Viš gerum žaš meš žvķ aš styrkja eigin sjįlfsmynd - sjįlfsviršingu - sjįlfstraust.
Ofbeldi leišir af sér ofbeldi - įst leišir af sér įst.
Žś notar mįtt elskunnar og uppeldis sem er miklu sterkari en mįttur ofbeldis. -
Jóhanna Magnśsdóttir
Heimasķšan mķn er HÉR
Bęta viš athugasemd [Innskrįning]
Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.